Kulkosvaidis MG-3

Kulkosvaidis MG-3 – tai Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metais sukurto MG-42 nedaug pakitusi versija. Pirmaisiais karo metais pagrindinis Vokietijos kariuomenės kulkosvaidis buvo MG-34, tačiau dėl didelės kainos ir gamybos sudėtingumo jis 1942 metais buvo pakeistas nauju kompanijos „Grossfuss” sukurtu universaliu kulkosvaidžiu MG-42. Nors kuriant buvo panaudotos kai kurios MG-34 dalys, iš esmės tai originali sistema, pasižyminti labai aukštomis kovinėmis savybėmis. Maža gamybos kaina buvo pasiekta plačiai taikant štampavimo metodą. Kulkosvaidis MG-42 buvo gaminamas iki pat karo pabaigos. Negalutiniais duomenimis, per 1943–1944 m. buvo pagaminta 350 000 jo vienetų. 1959 m. kulkosvaidis pritaikytas 7,62 x 51 NATO standarto šoviniui ir pavadintas MG-42/59. Šiek tiek vėliau kompanijos „Rheinmetall” modernizuota versija gavo pavadinimą MG-1. Dabartinis daugelio NATO šalių naudojamas kulkosvaidis MG-3 yra paskutinės, 1968 m. atliktos, modernizacijos rezultatas. Šiame kulkosvaidyje panaudotais principais ir sprendimais buvo pasinaudota kuriant daugelį vėlesnių ginklų (pvz., M-60 ir FN MAG).

Kulkosvaidis MG-3 yra naudojamas prieš pėstininkus ir nešarvuotą bei lengvai šarvuotą techniką, iki 600 m atstumu šaudant nuo atraminių kojelių ir iki 1000 m atstumu šaudant nuo kovinės mašinos bokštelio. Šaudant nuo atraminių kojelių paprastai šaudoma trumpomis serijomis (3–5 šūviai) ir tik ypatingais atvejais šaudoma ilgomis serijomis (5–15 šūviai), tačiau šaudant nuo kovinės technikos visada šaudoma ilgomis serijomis (5–15 šūviai). Kulkosvaidis MG-3 yra maitinamas juostomis, jo veikimas pagrįstas pusiau laisvos spynos principu. Šis ginklas yra vienas pagrindinių pėstininkų ginklų. Kulkosvaidis sudaro didžiąją dalį pėstininkų skyriaus ugnies galios. Kulkosvaidį gali naudoti ir jūrų bei oro pajėgos.

TAKTINIAI-TECHNINIAI DUOMENYS