Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Garbės sargybos kuopa

 

 Struktūra   

 

Garbės sargybos kuopos uždavinys - reprezentuoti Lietuvos Respubliką ir ginkluotąsias pajėgas oficialiuose valstybiniuose renginiuose Lietuvoje ir už jos ribų bei užtikrinti vadaviečių įrengimą ir jų apsaugą.  

   

Garbės sargybos kuopos tikslas – Lietuvoje ir už jos ribų dalyvauti oficialiuose renginiuose, užtikrinti protokolo reikalavimų vykdymą siekiant reprezentuoti Lietuvos valstybę ir kariuomenę.

 

1991 metų rudenį suformuotos Greitojo reagavimo brigados Garbės sargybos kuopa tapo pirmuoju padaliniu, į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai. Pasak liudininkų, šauktiniai į Greitojo reagavimo brigados štabą Vilniaus Kapsų g. atvyko 1991 m. lapkričio 12 d., tačiau, dėl susiklosčiusių aplinkybių jie buvo paleisti ir jiems  liepta susirinkti lapkričio 18 d. Tądien tarnybą pradėję kariai buvo paruošti per kelias paras ir jau lapkričio 23 d. dalyvavo iškilmingame Lietuvos kariuomenės parade. Pirmuoju  Garbės sargybos kuopos vadu buvo paskirtas Liutauras Kavaliūnas. Garbės sargybos kuopa kelis kartus keitė dislokacijos vietą, veikė Vilniuje, Rūdininkuose, Nemenčinėje. Šiuo metu kuopa yra Vilniuje įsikūrusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono dalis.

Atkūrus Lietuvos kariuomenę, reikėjo iš naujo formuoti ne tik gynybinius pajėgumus, bet ir sukurti karines ceremonijas. Beveik per 30 tarnybos metų Garbės sargybos kuopos kariai sukūrė scenarijus įvairiems  kariuomenės oficialiems renginiams ir šventėms, tarp jų - oficialių užsienio svečių sutikimo, pagerbimo,  valstybinės vėliavos pakėlimo ir kt. ceremonijoms. Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 9 000 ceremonijų ir renginių. Per metus garbės sargybos kariai vidutiniškai dalyvauja daugiau nei 350 įvairių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje ir dar tiek pat repeticijose. Ilgiausia vieno renginio repeticija - pasiruošimas kariniam paradui Italijoje - truko devynias valandas ir vyko per naktį. Ilgiausia ceremonija užtruko daugiau nei šešias valandas. Ceremonijas kariai vykdo bet kokiu oru: "šalčiausia" ceremonija vykdyta esant 32 laipsniams žemiau nulio, „karščiausia" - esant 37 laipsniams karščio.

 

Iš visų Garbės sargybos kuopos reprezentacinių užduočių kariai labiausiai didžiuojasi savo parodomąja programa defile.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomoji programa Defile (défilé - senas prancūziškas žodis, reiškiantis rikiuotę, demonstraciją) yra tradicinis karinių ceremonijų ir paradų akcentas, kurio metu, kariams vykdant sinchronizuotus rikiuotės veiksmus su ginklu yra atliekamos iškilmingos pagarbos salvės.
Rikiuotės parodomosios programos yra populiarios daugelio šalių kariuomenėse, jų atsiradimo šaknys kildinamos iš XVI - XVII amžiaus, kuomet geri rikiuotės įgūdžiai tiesiogiai lėmė pergalingą mūšių baigtį, todėl rikiuotės pratybos ir inspekcijos buvo nuolatinė karinio parengimo dalis. Šiais laikais parodomoji rikiuotės programa išlaikė simbolinę reikšmę, kuomet yra pademonstruojama kariuomenės disciplina, parengtis ir gebėjimas veikti komandoje, o iškilmingomis salvėmis pagerbiami Valstybei svarbūs įvykiai ir asmenys.
 

Pirmoji defile programa buvo parengta 2000 metais ir yra kasmet atnaujinama. Atskiroms šventėms ruošiamos iškilmingos salvės - paprastesnė defile programos atmaina. 2008 metais, prasidėjus kariuomenės profesionalizacijai, buvo suformuotas Garbės sargybos kuopos Parodomasis būrys ir parodomosios programos rengimas perėjo į  naują kokybės lygmenį. Ginklų permetimai ir sukimai viena ranka, kuriuos anksčiau įveikdavo tik seržantai ar tik pavieniai šauktiniai kariai, tapo parodomojo būrio standartu. Tai neįvyko per naktį - būrys vardą užsitarnavo sunkiu darbu: pasitaikydavo ir traumų, ir dešimtimis skaičiuojamų sulaužytų ginklų. Būrio šūkis - „Jokio skausmo!".

   

 

  

 

2012 m. gegužės mėnesį Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje 2 būrio vadų ir karių iniciatyva buvo suformuotas ir įkurtas Žvalgų būrys. Visa būrio Valdymo grupė ir kariai rodė didelį norą tapti žvalgais. Šią iniciatyvą paskatino dalyvavimas Žvalgybos kursuose, Lietuvos kariuomenės žvalgybos padalinių pratybose svečio teisėmis maždaug nuo 2010 m. Taip pat buvo matomas poreikis įkurti Žvalgų būrį sostinėje, nes tokias funkcijas atliko tik KASP 8-os rinktinės Žvalgų būrys. Taigi, atsižvelgus į visus ankščiau minėtus faktus, 2012 m. Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje oficialiai buvo įkurtas Žvalgų būrys.

 

   

 

  

 

2006 metais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa pradėjo vykdyti naują kariuomenės projektą - kurti istorinio būrio garbės sargybos ceremonialą. Visuomenės ir kariuomenės atstovų darbo grupės pastangomis atkūrus XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, dešimt šios atkurtos riterio uniformos komplektų buvo perduota Garbės sargybos kuopai. 2009 metais iš Garbės sargybos kuopos karių suformuotas istorinis būrys ėmė specializuotis istorinėse karinėse ceremonijose, gilinosi į šarvų priežiūros ir dėvėjimo subtilybes. Kariai studijavo viduramžių fechtavimosi ir kovos rankraščius ir paruošė demonstracinę rekonstrukcinę programą apie senovės lietuvių ginklų panaudojimą artimoje kovoje.

Kuopos kariai kasmet dalyvauja Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, didžiausiame viduramžių renginyje Europoje, kur turi galimybių išmėginti rekonstruotus ginklus ir parodyti, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių ginkluotė buvo puikiai paruošta kovoms.

 

Garbės sargybos kuopos kariai už profesionalumą, reprezentavimo kokybę ir kartu už ceremonijų paprastumą (tai yra viena iš svarbių ceremonijų savybių, nes ceremonijos neturi varginti jose dalyvaujančių svečių ir stebėtojų) yra ne kartą susilaukę aukštų įvertinimų iš užsienio šalių vadovų, jų protokolo tarnybų ir kolegų.

 

Be reprezentacinių užduočių, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai nuolat vykdo ir pėstininkų kovinį pasirengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims, kuopa yra aprūpinta pėstininkų ginkluote. Kuopoje tarnauja kariai, dalyvavę įvairiose tarptautinėse misijose - Afganistane, Irake, Balkanų regiono šalyse.  Šiuo metu Garbės sargybos kuopoje tarnauja beveik 200 karių, iš viso per 29 gyvavimo metus kuopoje tarnavo apie 5000 karių.

 

 

 

Renginiai

   

- Nuo 1993 m. Garbės sargybos kuopa dalyvavo oficialiose ceremonijose, sutinkant   JAV, Ukrainos, Kroatijos, Slovakijos, Latvijos, Lenkijos, Makedonijos, Maltos, Turkijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos, Izraelio, Palestinos, Islandijos, Rumunijos, Slovėnijos, Gruzijos, Italijos, Vengrijos valstybių prezidentus. Daugelis jų Lietuvoje viešėjo keletą kartų.

 

- Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei 1993 m. išrinkus pirmąjį po sovietinės okupacijos Lietuvos Respublikos prezidentą, Garbės sargybos kuopa dalyvavo visose Lietuvos Respublikos prezidento inauguracijos ceremonijose.

 

- 2004 m. Lietuvai įstojus į NATO bei ES, Garbės sargybos kuopos kariai kėlė vėliavas tarptautinių organizacijų būstinėse Briuselyje, minint įstojimo į tarptautines organizacijas dešimtmečius, pirmininkavimo ES iškilmėse, ne kartą dalyvavo oficialiose ceremonijose sutinkant NATO generalinį sekretorių, Jungtinių tautų vadovą bei NATO generolus.

 

- 2007 m. Lietuvoje viešėjo Japonijos imperatorius Akihito su žmona Michiko.

 

- 2009-05-06 d. oficiali Ispanijos Karaliaus Chuano Karloso I (Juan Carlos I) ir Karalienės Sofijos pasitikimo ceremonija. Garbės sargybos kuopos kariai pasitiko su atkurta XIV amžiaus Lietuvos riterio apranga, šarvais ir ginkluote.

 

- 2009 m. rugsėjo 3–5 d. Dubingiuose perlaidoti LDK didikų Radvilų palaikai. Iš Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų Vilniuje į perlaidojimo vietą ant Dubingių piliakalnio atlydėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV amžiaus Lietuvos riterio apranga, šarvais ir ginkluote, simbolizuojančia šlovingą Lietuvos praeitį.

 

- 2009 m. liepos 6 d. Tūkstantmečio šventės proga Lietuva sulaukė trijų užsienio valstybių monarchų: Norvegijos karaliaus Haroldo V, Švedijos karaliaus Karlo Gustavo XVI su karaliene Silvija, Danijos Karalystės karalienės Margaretos II ir šešių prezidentų - Ukrainos prezidento, Gruzijos prezidento, Islandijos valstybės vadovo, Suomijos prezidentės, Latvijos prezidento ir Lenkijos prezidento.

 

-Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje viešėjo pasaulio karališkosios šeimos atstovai. Garbės  sargybos kuopos kariai iškilmingai pasitiko Didžiosios Britanijos Karalienę Elžbietą II (2016 m.), Belgijos karalių Albertą II (2017 m.), Nyderlandų karalių Viljemą Aleksandrą (2018 m.), Monako princą Albertą II (2012 m.), Tailando princesę Maha Chakri Sirindhorn  (2016 m.), Danijos kronprincą Frederiką (2013 m), Jungtinės karalystės princą Edvardą (2018 m.) ir juos lydinčias delegacijas.

 

-Romos katalikų bažnyčios vadovas Popiežius Jonas Paulius II atvyko į Lietuvą praėjus vos keliems metams nuo Nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. rugsėjo 4–7 d. Dar po 25 m. Lietuvą aplankė Popiežius Pranciškus.

 

-2018 m. spalio 6 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija bei 2019 m. lapkričio 22 d.  vykusios 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonijos buvo didžiausi ir įsimintiniausi įvykiai, kuriuose Garbės sargybos kuopa reprezentavo Lietuvos Respubliką ir ginkluotąsias pajėgas.

 

- Kiekvieną sekmadienį 12 val. S. Daukanto aikštėje vyksta iškilminga vėliavų pakeitimo ceremonija. Garbės sargybos kuopa, unikalios karinės ceremonijos metu, iškilmingai pakeičia Lietuvos valstybės, istorinę, NATO ir ES vėliavas, taip išreiškiant mūsų šalies pagarbą valstybės simboliams ir Euroatlantinei integracijai. Po vėliavų pakeitimo valandos trukmės Vėliavų Garbės sargybai stoja kariai, dėvintys LDK elitinio XIV amžiaus kario aprangą ir ginkluotę, miestiečiams ir miesto svečiams bylojantys apie tūkstantmetę mūsų valstybingumo ir karybos tradiciją.

 

- Garbės sargybos kuopos kariai dalyvauja inauguracijose, Kariuomenės vado pasikeitimo ceremonijose, Karaliaus Mindaugo karūnavimo ceremonijose, Kariuomenės dienos renginiuose, apdovanojimuose (LR prezidento, Krašto apsaugos ministro, Kariuomenės vado, kt.), miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, atvirų durų dienose, ekspozicijose ir daugelyje kitų renginių susijusių su Žalgirio pavadinimu ir LDK laikais.

 

- Nuo 2009 m. liepos mėn. kiekvienais metais Garbės sargybos kuopa dalyvauja Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje - didžiausiame viduramžių renginyje Europoje. Tai rodo, kad atkurta ginkluotė ir ekipuotė yra tikra, tinkama ne tik reprezentuoti. Nuo 2009 m. iki dabar Garbės sargybos kuopos būrio vado pavaduotojas vyr. srž. Genrichas Kežunas yra atsakingas už XIV a. šarvų komplektavimą ir tobulinimą, siekiant atkurti XIV a autentiškus kario šarvus. 

 

 

 

 
 
 

 

 
 

 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2020-07-31
Sprendimas: Fresh Media