Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

Įvadas

 

Lietuvos karininkija tarpukario respublikoje buvo ypatingas visuomenės sluoksnis. Visų pirma, Lietuvos kariuomenė buvo daug gausesnė - įvairiais laikotarpiais siekė nuo 28000 iki 40000. Antra, Lietuvos karininkija turėjo neginčijamų nuopelnų apginant ir tvirtinant Lietuvos valstybę per 1918-1923 m. kovas už nepriklausomybę. Buvo laikotarpis, kai mūsų kariams teko vienu metu kovoti net trijuose frontuose - su bolševikais rytuose, lenkais pietuose ir bermontininkais Vidurio Lietuvoje. Tuometinio Seimo nariai iš ryto skaitydavo suvestines iš frontų, ir tik po to imdavosi įstatymų leidybos. Nepaisant visų vargų ir grėsmių, jauna valstiečių valstybė atsilaikė ir stojosi ant kojų. Jai trūko daug ko, skurdas žvelgė iš visų kampų, tačiau vienas didžiausių trūkumų buvo šviesuomenės, inteligentijos stoka. Šią nišą buvo pašaukta užpildyti ir jaunosios Lietuvos karininkija, tuo metu įgijusi aukštą visuomeninį, moralinį, o taip pat ir politinį svorį, dabar sakytume „reitingą". Juk būtent karininkija kartu su savanoriais, gavusiais žemės, ir buvo pagrindinė to meto Lietuvos valstybės stuburas, pagrindinė jos atrama.Todėl, valstybei atsigavus, atsiradus gerbūviui iškilo būtinybė šiai gerbiamai visuomenės daliai pasistatyti reprezentacinį pastatą, simbolizuojantį jos statusą.  Tai ir buvo atlikta 1935-1937 m. - tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Adomo Mickevičiaus gatvėje, iškilo didingas, iki šiol nepraradęs savo estetinės vertės pastatas - LIETUVOS KARININKŲ RAMOVĖ REPREZENTACINIAI RŪMAI. Pabrėžtina, kad jis buvo pastatytas už pačių karininkų surinktas lėšas.

,, Ramovės rūmai jau daugel metų buvo didelis Lietuvos karininkų suvažiavimų rūpestis. Karininkų suvažiavime kalbėta, kad   Ramovės rūmai – stambiausias karininkų  žygis per ištisą metų eilę “, citata ,,KARDAS", Lietuvos karininkų laikraštis, Nr. 5 (234) 1936 m. kovo 1 d.

 

Lietuvos karininkų ramovės ir reprezentacinių rūmų istorija

 

Pradžia buvo tokia - 1919 m. liepos 23 d. įsteigiamas Kauno įgulos karių klubas. 1924 m. balandžio 30 d. krašto apsaugos ministro įsakymu klubas buvo pavadintas LIETUVOS KARININKŲ RAMOVE. Šio originalaus, specifiškai lietuviško pavadinimo autorius yra mūsų kalbos patriarchas Jonas Jablonskis. Šis, visai nemilitaristiškai skambantis pavadinimas atspindėjo mūsų tautos požiūrį į  karą - juk lietuviškas žodis "ginklas" yra kilęs nuo "gintis", tad ramovė, kaip atvanga nuo karo vargų, turėjo pabrėžti taikų tautos mentalitetą. Ramovės tikslas buvo suburti kariškius "į vieną šeimą, stiprinti jų karinę ir tautinę dvasią, puoselėti karo ir bendrajį mokslą, švietimą, sportą...". Ramovę valdė 15-os  seniūnų taryba, o pirmuoju jos pirmininku  buvo gen. V. Nagius-Nagevičius, Ramovės siela, kurio pastangomis buvo įkurtas ir Vytauto Didžiojo Karo muziejus.

 

1930 m. buvo paskelbtas tarptautinis Lietuvos Karininkų Ramovės reprezentacinių rūmų eskizinio projekto konkursas, kurį laimėjo estų architektai. Realų projektą parengė ir statybą prižiūrėjo arch. dr. S. Kudokas, padėjo inž. K.Krikščiukaitis, konstruktorius inž. A. Rozenbliumas, rangovai P. Morkūnas ir M. Grodzenskis. Interjerus kūrė arch.J. Kovalskis (Kova). Statyba buvo pradėta 1935 m. spalyje, o jau 1937 m. balandžio 23 d. rūmai buvo iškilmingai atidaryti. Rūmai turėjo keturis aukštus ir šaudyklą bei sporto salę rūsyje, jų kubatūra siekė 25 000 m3, o kaina viršijo  1 300 000 Lt.                                          

 

Kadangi Vilnius buvo okupuotas lenkų, o tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune geresnių patalpų nebuvo, tai Ramovėje vyko ne tik kariškių, bet ir valstybinio masto renginiai - tautinių, valstybinių ir religinių švenčių minėjimai. Čia glaudėsi ir karinio profilio organizacijos - Lietuvos šaulių sąjunga, Savanorių kūrėjų sąjunga, Atsargos karininkų sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto studentų - atsargos karininkų korporacija „Ramovė", Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, gydytojų korporacija „Fraternitas Lithuanica". Ramovė globojo Karo mokslų draugiją, kartu su ja leido iliustruotą žurnalą „Kardas". Ramovės vaidmuo tuometinės laikinosios sostinės kultūriniame - visuomeniniame gyvenime buvo nelygstamas. Joje vykusių renginių atmosfera išliko ne tik senosios kartos atmintyje, bet atsispindėjo ne viename literatūros kūrinyje, ypač emigracijos kūryboje.

 

Tačiau tolimesnis Ramovės likimas buvo dramatiškas. Per pirmąją bolševikinę okupaciją Ramovė iš Lietuvos karininkų buvo atimta. Nors, atėjus vokiečiams, komendanto gen. Pohl‘io įsakymu Ramovė buvo gražinta, tačiau jos veikla buvo varžoma, o ir karininkijos bei visuomenės nuotaikos buvo toli gražu ne šventiškos. Nepaisant okupacijos slogučio, prisidengus Lietuvos blaivinimo sąjungos vardu, Ramovės kultūrinė veikla buvo tęsiama iki 1944 m. gegužės mėnesio.

 

Liūdniausių dienų Ramovė sulaukė per antrąją sovietinę okupaciją. Čia buvo įkurdinta karo ligoninė, kur tiesiai iš fronto buvo vežami sužeistieji. Buvo išgrobstyta viskas, ką buvo galima išgrobstyti, patalpos apleistos ar vandališkai perstatytos. Buvo naikinami Lietuvos valstybingumo simboliai: sieninė tapyba uždažyta grindų dažais, pavogti bareljefai, išdaužti vitražai ir pan. Mažiau nukentėjo Prezidento kambarys, nes tie sovietiniai generolai naktimis lošdavo kortomis. Ramovėje vykdavo revoliucinių švenčių ir metinių minėjimai, buvo rengiami prastos reputacijos šokiai.

 

Naujam gyvenimui Ramovė prisikėlė gimus Sąjūdžiui. 1988-11-23 buvo įkurta Karininkų iniciatyvinė Ramovės atgavimo grupė, tačiau tik 1992-03-06, panaudojus ginkluoto pobūdžio spaudimą, Ramovę perėmė Lietuvos kariškiai. Pirmuoju komendantu buvo paskirtas kpt. Arnas Taujanskas. 1995-11-11 buvo vėl, kaip ir pirmosios nepriklausomybės metais, išrinkta seniūnų taryba, o jos pirmininku - kpt. Gediminas Reutas. Tačiau Ramovės materialinė ir finansinė būklė buvo tragiška, kol jos rūmai nebuvo perduoti į Lietuvos kariuomenės balansą. 2001-05-15 kariuomenės vado įsakymu Kauno įgulos karininkų ramovės viršininku paskirtas kpt. Gediminas Reutas. Nuo 2010-06-23 Kauno įgulos karininkų ramovės viršininku paskirtas mjr. Donatas Mazurkevičius. Nuo 2019-10-20 Kauno įgulos karininkų ramovės vedėju paskirtas ats. plk. Gediminas Macijauskas.

 

2004 metais pradėta Lietuvos karininkų ramovės reprezentacinių rūmų  restauracija - uždengtas stogas, atkurtas, griežtai prižiūrint paminklosaugos institucijoms, didžiosios, reprezentacinės salės interjeras, Vytauto Didžiojo menėje restauruotos freskos istorine tematika, kurios buvo užteptos grindų dažais. Mažojoje salėje vėl pakabinti didelėmis specialistų pastangomis restauruoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių portretai (dail. P. Kalpokas), kurių jau nebesitikėta rasti, atstatytos pažeistos architektūrinės erdvės trečiajame pastato aukšte, kas leido ten įkurdinti nedidelę ir jaukią meno galeriją. Vėl veikia techninio paveldo paminklas - liftas, gal seniausias Kaune, atstatyta suniokota šildymo sistema, paradinio įėjimo turniketas, pradėti kiemo erdvių tvarkymo darbai. Be abejo, darbai dar nebaigti - laukia savo eilės šaudykla, sporto salė rūsyje, tačiau drąsiai galima teigti - Ramovės materialinė bazė yra paruošta atstatyti jos buvusią svarbą ir šlovę.             

 

 

 

 

 

    

           2015 m. balandžio 24 d. minint Ramovės 78 - ąsias metines Kauno įgulos karininkų ramovės reprezentaciniai rūmai  buvo įtraukti į Europos architektūros paveldo sąrašus. Įteikta Europos architektūros paveldo ženklo žyminė lentelė. Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniai rūmai laukia UNESCO paveldo komisijos įvertinimo.

           2016 m. balandžio 22 d. minint Kauno įgulos karininkų ramovės - Lietuvos kariuomenės reprezentacinių rūmų atidarymo 79-ąsias metines, iškilmingos ceremonijos metu buvo atidaryta Lazerinė šaudykla ir pažymėta Ramovės rūsio rekonstrukcijos darbų pabaiga. Lazerinėje šaudykloje Krašto apsaugos sistemos darbuotojai, kariai bei jų šeimų nariai galės išbandyti savo taiklumą, palaikyti šaudymo įgūdžius bei geriau suprasti kario - šaulio specifiką, išmėgindami automatinį šautuvą G-36 bei pistoletą Glock-17. Šie ginklai buvo naudojami Lietuvos karių tarptautinėje misijoje Afganistane. Lazerinės šaudyklos technologiją įdiegė KTU Gynybos technologijų instituto mokslininkai.

 

Taip pat kviečiame susipažinti su Ramovės istorija filmuotoje medžiagoje:

 https://www.youtube.com/watch?v=SLS7Uw0_5YI  - ,,Stop juosta maršrutas Nr.3" -

Lietuvos Karininkų Ramovė

 

 https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000084031/sokis-plius-miestas-kaunas-karininku-ramove

 

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/239540/kauno-igulos-karininku-ramoves-vizija-zmoniu-gausa-ir-laisvalaikio-programos


 

https://www.youtube.com/watch?v=TgwLPAmEUzM -  Roko operos  ,,PRIESAIKA“  premjera.


 

(žiūrėti nuo 11:40min.)

https://www.youtube.com/watch?v=7eo2F4VV-F8

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 
 

 

 
 

 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2020-04-21
Sprendimas: Fresh Media